Naujienos

Įmonių augimas ir aktyvi plėtra šalyje lemia nemenkstantį ne tik biuro ar administracinių, bet ir gamybinių bei sandėliavimo patalpų poreikį. Esama tokių patalpų pasiūla įmonių dažnai netenkina – jos vis dažniau nori ne standartizuotų, o konkrečiai jų poreikius atitinkančių patalpų. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertų teigimu, dėl to vis labiau populiarėja vadinamieji built-to-suit projektai, kai įmonės investuoja į jų specifinius poreikius atitinkančių patalpų statybas.

Pagal savo poreikius statosi vis dažniau

Šiuo metu su built-to-suit projektais dirbančios NT paslaugų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Aurimas Astramskas sakė, kad šis modelis įmonėms tampa vis patrauklesnis, o kai kurioms iš jų neretai tai yra kone vienintelis racionalus pasirinkimas. „Įmonės jau linkusios investuoti daugiau tam, kad gautų jų poreikius visiškai atitinkančias patalpas. Ypač tai aktualu pramonės ir logistikos sektoriuje, kur pats įmonių veiklos pobūdis dažnai diktuoja tam tikrų specifinių sprendimų būtinybę“, – komentavo A.Astramskas.

Išsigelbėjimas specializuotoms įmonėms

Vienas iš naujausių tokių projektų pavyzdžių – šalia Vilniaus neseniai pradėtas statyti farmacijos bendrovės „Oribalt Vilnius“ logistikos kompleksas. Bendrovės užsakymu investicijų į NT kompanija „Baltic Sea Properties“ suprojektavo ir pastatys 6,5 tūkst. kv. m ploto sandėliavimo ir biuro patalpas, kurias vėliau bus galima plėsti. Pagal savo poreikius statomas patalpas bendrovė iš vystytojo išsinuomojo pagal išankstinę sutartį. Investicijos į komplekso statybas sieks 4,8 mln. eurų. „Šio projekto atveju būtina atsižvelgti į daugybę technologinių aspektų: dalis patalpų turi būti šaldomos, kitose palaikomas tam tikras temperatūrų režimas, dalis jų turi atitikti sandėliuojamų produktų laikymui keliamus specifinius reikalavimus, o visa teritorija privalo būti uždara ir saugoma. Specifinis produkcijos pobūdis čia taip pat lemia ir nestandartinius sandėliavimo erdvių aukščius, plotus ir kitus projektinius, inžinerinius ir techninius sprendimus“, – sakė A.Astramskas, kurio vadovaujama bendrovė vykdė „Oribalt Vilnius“ turto paieškos procesą, koordinavo built-to-suit sandorį.

NT specialisto teigimu, tokius specifinius poreikius atitinkančių jau pastatytų patalpų rasti praktiškai neįmanoma, o adaptuoti išvystytus, statomus ar suplanuotus projektus dažnu atveju yra finansiškai neefektyvu, nes galutinis rezultatas vis vien neatitinka užsakovo lūkesčių. Dėl šių priežasčių individualius poreikius turinčios ir finansiškai stiprios kompanijos vis dažniau renkasi built-to-suit modelį, pasirinkdamos tai, ko joms iš tikro reikia, o ne tai, ką siūlo rinka.

Standartinės „dėžutės“ nebetenkina

Tuo metu bendrovės „Baltic Sea Properties“ vadovas Baltijos šalyse Sigitas Jautakis teigė, kad gamybos ir logistikos įmonės Lietuvoje pakankamai vėlai įšoko į built-to-suit traukinį, todėl rinkos potencialas šioje srityje dar yra didelis. „Logistikos srityje įmonėms dar dažnai yra siūlomos standartizuotos „dėžutės“ arba tiek techniškai, tiek morališkai pasenę seni, dar sovietmečiu statyti pastatai. Suprantama, kad šiuolaikiškų, su užsienio rinkomis dirbančių bendrovių tokia pasiūla netenkina“, – kalbėjo S.Jautakis.

Mažina išlaidas

Anot jo, built-to-suit projektai dažnai įmonėms padeda sumažinti energetinius kaštus, pastato eksploatavimo išlaidas. Nauji pastatai paprastai būna aukštos energetinio naudingumo klasės, juose įrengiamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, išplėtojama pažangi infrastruktūra.

Tam, kad darbuotojai norėtų dirbti už miesto, kur paprastai ir įsikuria logistikos įmonės, žmonių komfortas patalpose negali būti pamirštas. „Svarbus aspektas yra ir patalpų pritaikymas darbuotojams. Šiandien, kai gamybos ir logistikos įmonės deda itin daug pastangų siekdamos pritraukti reikiamus specialistus, darbo aplinka tampa labai reikšmingu veiksniu. Taigi built-to-suit projektuose įrengiamos šiuolaikiškos administracinės patalpos su maitinimo vietomis, poilsio erdvėmis“, – sakė S.Jautakis.

Įsipareigoja ilgesniam laikui

Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Kęstutis Adamonis atkreipė dėmesį, kad pagal built-to-suit modelį statomų patalpų nuomininkai paprastai prisiima ilgesnius ir griežtesnius įsipareigojimus. „Dažniausiai tokiais atvejais yra pasirašoma ilgalaikė sutartis be nuomininko galimybės ją nutraukti anksčiau laiko. Be to, projekto vystytojai tokiais atvejais paprastai šalia piniginio depozito reikalauja ir garantijos iš nuomininko motininės kompanijos arba didesnės banko garantijos. Taip yra todėl, kad, nuomininkui nesugebant vykdyti savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, ar dėl kitų aplinkybių nuomos sutarčiai pasibaigus anksčiau termino, savininko patiriami nuostoliai built-to-suit projekto atveju, dažnai būtų didesni dėl objekto specifikos ir jo riboto alternatyvaus panaudojimo galimybių“, – komentavo teisininkas.